Mokytojo įrankiai: refleksijos nauda ir metodai

2022-02-22

Beprotybė: daryti tą patį vėl ir vėl ir tikėtis skirtingų rezultatų.

Albertas Einšteinas

Refleksija yra būtina norint mokytis. Kaip rodo Alberto Einšteino citata, jei negalvosime apie tai, ką darome, ir neieškosime kitų būdų kaip elgtis, niekada nepasieksime kitokių rezultatų. 

Kas yra refleksija?

Tarptautinių žodžių žodyne rašoma, kad refleksija yra: 1) gilus susimąstymas, samprotavimai, pagrįsti ko nors analize; 2) pažinimas, kurio objektas yra pats pažįstantysis subjektas. (Tarptautinių žodžių žodynas, 1985).

Refleksija, tai tarsi žiūrėjimas į veidrodį ir apibūdinimas to, ką matote. Tai būdas įvertinti save, savo darbo ir mokymosi būdus.

Kodėl refleksija svarbi?

Refleksija yra svarbi mokymosi dalis. Ji padeda tobulinti savo įgūdžius ir peržiūrėti darbų efektyvumą, o ne tiesiog daryti dalykus taip, kaip visada. Ar naudotumėtės patiekalo receptu antrą kartą, jei patiekalas nepavyko gaminant pirmą kartą? Jūs arba pakoreguosite, arba ieškosite naujo. Tačiau kodėl pamokoje „nelieka laiko“ refleksijai? Juk tai viena svarbiausių pamokos dalių. Dažniausiai dėl to kaltinamas laikas, tačiau norisi atkreipti dėmesį, kad ne skubėjimas ir prisirišimas prie vadovėlių yra svarbiausias, vienas veiksmingiausių būdų yra lėtas ugdymasis, kai gali įsigilinti, apmąstyti savo veiklą ir apibendrinti medžiagą, susidedant svarbiausius akcentus. 

Pasak Julijos Ladygienės, refleksija – tai duomenys, o juose – mokinių grįžtamasis ryšis, kuriame parašyta: ką keisti, ką palikti; argumentai, kaip patobulinti ugdymo(si) procesą ir kaip jį padaryti efektyviu. Jos teigimu, iš mokinių refleksijų galime suprasti, kas iš tikro veikia ir naudinga. Refleksija gali padėti išgryninti savo asmeninį pedagogo braižą, suvokti, kaip dirbti su konkrečiais vaikais, ir įgalina pasiekti tokių mokinių rezultatų, kuriais ir jie, ir mokytojas gali didžiuotis. 

Norisi pasidalinti būdais, kurie nėra nauji, tačiau galimai mokytojų užmiršti ir netaikomi. Refleksijos metodai: 

  • Nebaigti sakiniai ir refleksijos klausimai.

Kiekvienam mokiniui pamokos pabaigoje išdalijami lapeliai su nebaigtais sakiniais. Mokiniai pratęsia sakinius: Pamokoje sužinojau, kad ...Buvo įdomu...Norėčiau daugiau sužinoti...Šią pamoką sekėsi...) ir perskaito juos grupės ar klasės draugams.

  • Mokymosi dienoraštis.

Mokymosi dienoraštis skatina mokinius apmąstyti, ko ir kaip mokosi, ir tai laisvai aprašyti. Jį galima pasitelkti norint įvertinti mokymąsi, palyginti, kaip pasimokius pasikeitė dalyko supratimas. Mokymosi dienoraštis suteikia galimybę mokiniams panagrinėti savo pačių mąstymą prieš išsakant mintis kitiems. 

  • Saldžioji refleksija.

Pamokos pabaigoje, apibendrinant išmoktą medžiagą ar darbą grupėmis, mokiniams galima pasiūlyti įvairiaspalvių dražė saldainių. Kiekviena spalva turi savo reikšmę:

(Raudona – kam prieštaraujate? Geltona – kuo abejojate? Oranžinė – kas nuliūdino? Žalia – kam pritariate? Mėlyna – kas nustebino? Ruda – kas nudžiugino?)

  • Vertinimas spalvotais lapeliais.

Ant lentos sukabinami atlikti darbai ir mokiniai vertina savo draugų darbus. Vertinti galima tik kitų vaikų/grupių darbą. Ant labiausiai kriterijus atitikusio darbo – mokiniai užklijuoja lapelį.

  • Žinių reportažas.

Mokytojas elgiasi taip, tarsi jis būtų naujienų reporteris ir apklausia skirtingus dalyvius apie jų mokymosi rezultatus, sėkmes ir nesėkmes pamokoje. Tai bendra refleksija, kurios metu mokiniai dalinasi savo atsakymais  su „pranešėju“ ir likusia grupe. Mokytojas paruošia interviu klausimus iš anksto, bet natūralu, kad dažniausiai dar ir teks improvizuoti bei pateikti papildomus klausimus.

  • Interviu poroje.

Mokiniai ima interviu vienas iš kito, užduodami klausimus, kuriuos mokytojas parašė lentoje. Klausimai yra susiję su pamokos tikslu. Klausimai, kuriuos galima užduoti interviu metu: Kas jums buvo įdomiausia paskutinės pamokos metu? Kaip patirtis, įgyta pamokos metu, pakeitė jūsų patirtį? Kur gali pritaikyti gautas žinias? Interviu pabaigoje kiekviena pora padaro išvadą jų diskutuojama tema. Tada komanda susitinka su kita pora, iš viso jau keturi žmonės. Jos tarpusavyje pasidalina savo išvadomis ir sujungia jas į vieną. Galiausiai, kiekviena grupė iš keturių pateikia savo išvadas likusioms grupėms.

  • Refleksija su simboliais.

Šį įrankį galima naudoti proceso pradžioje, bet taip pat ir proceso eigoje. Mokytojas išdėlioja aštuonias skirtingas korteles ir paprašo mokinių pasirinkti kortelę, kuri yra labiausiai susijusi su praėjusia pamoka/veikla:

1 kortelė – Aš išmokau/supratau, kad...

2 kortelė – Norėčiau pasidžiaugti...

3 kortelė – Svarbiausia man buvo...

4 kortelė – Aš patyriau, pajutau...

5 kortelė – Nesuprantu ir noriu sužinoti daugiau apie...

6 kortelė – Mane palaikė.../Man padėjo...

7 kortelė – Mano kitas konkretus žingsnis buvo... 8 kortelė – Nuotrauka, kuri yra mano mintyse...

Visi turi ne daugiau kaip vieną minutę pasidalinti savo mintimis. Alternatyvus kortelių naudojimo būdas yra tas, kad visi pasiima kortelę nematydami jos ir tada atsako į kortelėje esantį klausimą.   

Pedagogas turi pasirinkti tokius refleksijų metodus, kurie padėtų sužinoti informaciją apie mokinio veiklą ir rezultatus. Iš mokinių refleksijos mokytojai gauna grįžtamąjį ryšį, kokie jo mokymo(si) metodai veikia. Taip pat mokinių refleksija gali padėti suprasti, kaip dirbti su konkrečiais mokiniais ir padėti jiems pasiekti geresnių mokymosi rezultatų. 

Labai norisi palinkėti nebijoti bandyti, nes tik pamėginus suvoksime refleksijos naudą ir prasmę. O kai refleksija bus reali, o ne tik teorinė pamokos dalis, tuomet ir bus itin veiksmingas mokymosi procesas. 

Darius Savickas, Pradinių klasių mokytojas