Kur gyvena ramybė arba dėmesingas įsisąmoninimas

„Labai būdinga daugeliui žmonių praleisti visą gyvenimą laukiant akimirkos, kada gi bus galima „pradėti gyventi““. /E. Tolle/

O kas nutiktų, jei pradėtume gyventi dabar?

Ar galėtumėte dabar tris kartus giliai įkvėpti ir iškvėpti? Ar galėtumėte apsidairyti aplinkui? Kokias aplink matote spalvas, šešėlius, tekstūras? Ar galėtumėte keletą akimirkų pasiklausyti garsų? O kokius užuodžiate kvapus? Ar jaučiate savo kūną – jis įsitempęs, ar atsipalaidavęs?

Pavyko? Jūs jau atlikote keletą dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) pratimų. Ši idėja pasiteisina ir populiarėja visame pasaulyje, o nuo pavasario, Taškiaus Žvėryno padalinyje, į dėmesingo įsisamoninimo veiklas įtraukiami vaikai.

Kodėl dėmesingas įsisąmoninimas?

Norime, kad mūsų vaikai jaustųsi laimingi, tačiau kur ta laimė ir ramybė gyvena? Dėmesingo įsisąmoninimo praktika sako, jog visa tai galime rasti savyje dabarties momenu (ir priešingai, kuo labiau paskęstame narpliodami praeitį ar svarstydami ateities planus, tuo didesnis nerimas ir įtampa apima). Kitaip sakant, dėmesingo įsisąmoninimo praktika moko susitelkti į dabarties momentą, geriau pajausti save ir aplinką. Moko priimti dabarties momentą tokį, koks jis yra, atsisakant su juo kovoti, vertinti, nuvertinti. Tai padeda nurimti, atpalaiduoti kūną ir protą, sumažinti stresą.

Nuostabu, kaip ši praktika padeda vaikams. Tyrimai rodo, jog dėmesingas įsisąmoninimas vaikams padeda mokytis koncentracijos; emocijų valdymo, t. y. nurimti, apėmus stipriai emocijai; savęs pažinimo; pasitikėjimo; nuojautos ugdymo; lengviau kurti santykius su aplinkiniais; skatina vengti patyčių.

Kaip įtraukti vaikus?

Dėmesingo įsisąmoninimo užsiėmimuose su vaikais dažniausiai mokomės pastebėti savo kvėpavimą, pajausti kūno pojūčius, arba pastebėti aplinką penkiais pojūčiais (per garsą, uoslę, lytėjimą, skonį, regą). Įdomu tai, kad mažiems vaikams labiausiai ir sekasi būti dabartyje, tačiau bėgant laikui, jie tą mokėjimą „pameta“, nes ima vis labiau slopinti savo pojūčius, vis dažniau galvoja apie reikalavimus, praeitį, ateitį, pasineria į technologijas, o jų dėmesys po truputį ima „blaškytis“. Todėl šios praktikos tokios svarbios – jos padeda vaikams „nepamesti“ savęs, savo dėmesio – mokytis jausti ir tinkamai reikšti savo jausmus.

Štai keletas pavyzdžių, kaip dėmesingumą galima praktikuoti su vaikais:

Pavyzdžiui, vienas mėgiamiausių pratimų vaikams – varpelio klausymasis. Paprašome vaikų, kad įdėmiai klausytųsi varpelio skambesio, o kai garsas išnyksta ir pasigirsta visiška tyla, pakeltų ranką (dažniausiai tai trunka apie 30 sekundžių ar minutę). Taip jie sukoncentruoja dėmesį į garsą ir nurimsta.
Kitas vaikų mėgiamas pratimas – kvėpavimo draugo žaidimas. Jo metu vaikai gulasi ant nugaros, o ant pilvo pasideda savo mėgiamą žaisliuką. Tuomet sutelkia dėmesį, kaip įkvepiant ir iškvepiant orą, pakyla ir nusileidžia ant pilvo esantis žaisliukas.
Dėmesingas vaikščiojimas – tai pratimas, kai keletą minučių su vaiku einame visiškoje tyloje, klausydamiesi aplinkui sklindančių garsų. Vėliau galima juos aptarti.
Dėkingumas – vienas nuostabiausių pratimų – kasdien prieš valgį / miegą / ėjimą į lauką, su vaikais aptariame, už ką esame dėkingi. Tai padeda mums mokytis vertinti tai, ką turime ir tuo pasidžiaugti. Tyrimai rodo, jog dėkingumas didina laimės jausmą, kūrybingumą, stiprina imuninę sistemą, mažina nerimą. Patikrinkime – ar galėtumėte dabar mintyse pasakyti 5 dalykus, už kuriuos esate dėkingi? Kaip tai jaučiate?
Vidinis oras – pratimas, padedantis vaikams geriau suprasti ir įvardinti, kaip jie jaučiasi – viduje saulėta ar lyja, vėjuota, o gal visai ramu? Šio oro visai nebūtina keisti, svarbu jį pastebėti, priimti ir suvokti, kad net didžiausios audros praeina.
Dėmesingas valgymas – šio pratimo metu su vaikais galima dėmesingai valgyti raziną, duonos gabalėlį ar bet kokį kitą kąsnelį, tačiau lėtai, neskubant – visų pirma raziną apžiūrime ir ištyrinėjame jos spalvą, tekstūrą, tuomet paliečiame ir patyrinėjame pirštais jos paviršių, pauostome, paspaudome, pridedame prie ausies, pasiklausome ir tik tuomet ragaujame. Kaip veikia toks valgymas? Pabandykite ir patikrinkite!

Na, o bene svarbiausias dalykas atliekant šiuos pratimus – neužmiršti atsipalaiduoti ir mėgautis, be jokios įtampos, nelaukiant jokio rezultato. Svarbiausia – tiesiog grįžti į dabartį ir pajausti save, nes tik savyje, ir tik dabartyje rasime ramybę. O nuostabiausia, kad tai galime padaryti jau dabar.

Vaida Mažonaitė

Taškiaus mokslo ir menų mokyklos psichologė