Vieną ankstų rudens rytą, Taškius pažvelgė pro langą. Jis pamatė pirmųjų saulės spindulių apšviestus daugiabučius, vis judresnes gatves, kuriomis, vienas po kito, eina žmonės. Užsisvajojęs pažvelgė į tolį ir pamatė tuos tolimus laukus, plačiąsias pievas, mažus kaimo namukus. Atsidusęs, tarsi pats sau tarė: „Ak, tas miestas, ak, tas kaimas…“ Panašiai ir visi Taškiaus Upės draugai, užsisvajoję apie tai, kaip močiutės kieme loja šuo, kaip miesto gatvėmis rieda autobusai ar kažkur vis zujantys automobiliai, ėmėsi tyrinėti miestų ir kaimų.

Ši informacija pasiekiama tik registruotiems vartotojams.

Existing Users Log In
   
Tagged with →