„Einu gatve tuo pačiu įprastu, nesuskaičiuojamų mano žingsnių taku. Jau ir pėdos dydis žymiai pasikeitęs. Žengiu ir šypsausi, nes esu savam krašte: joks užsienis jo neatstos – tai jau žinau. Galiu kalbėti bene seniausia dar gyva pasaulyje kalba ir jausti jos orumą, didybę kasmet vasarą klausantis giesmės „Lietuva brangi“, kurios tokios neturi jokia kita valstybė! Taigi, einu apšviesta savos saulės geltonio, tarsi suvokdama, kad esu iki širdies gilumų mielos trispalvės dalis.“ – Kauno „Varpo“ gimnazijos abiturientė Aistė.

Ši informacija pasiekiama tik registruotiems vartotojams.

Registruotiems vartotojams