img_0682Jei visi būtų vienodai stiprūs, gabūs, drąsūs, išpažintų vieną religiją, turėtų vienodas vertybes ir požiūrį, kalbėtų viena kalba – viskas būtų labai paprasta. Deja, pasaulis nevienalytis, labai skirtingas ir greitai besikeičiantis. Gyventi šių dienų pasaulyje nėra lengva, tačiau labai įdomu, jei esi pasirengęs būti šalia kitaip mąstančių, kalbančių, atrodančių, gyvenančių ir esi atviras užmegsti abipusiai pagarbų dialogą.

Dalindamiesi patirtimi su Erasmus+ projekto “Democracy in pre-school” (vert. Demokratija ikimokyklinio ugdymo įstaigose) skirtingų šalių partneriais pastebėjome, kad gyvendami atvirose demokratinėse santvarkose susiduriame su didesne įvairove skirtingų tautų, religijų, socialinių sluoksnių. Dar vis neįprastas reiškinys – specialių poreikių turinčių vaikų mokymasis viename mokyklos suole su sveikais ugdytiniais. Visi šie skirtumai vis dar neretai tampa užsimezgančių patyčių priežastimi. Didėjančios galimybės žmogui, didesnė pasirinkimo laisvė, kurianti spartesnį tempą, užimtumą, didina atstumą tarp jauno ir senyvo žmogaus, nors šie dalykai demokratinėse valstybėse traktuojami kaip privalumai.

Ko reikia, kad būdami skirtingi mes draugautume, gyventume taikoje ir mokytumėmės vieni iš kitų, bet ne stumtume tuos kitoniškumus tolyn galvodami apie juos kaip atsiradusius nepatogumus gyvenant demokratinėse valstybėse? Jei vienu žodžiu – TOLERANCIJOS. Projekto „Democracy in pre-school“ projekto partneriai iš Švedijos, Kroatijos, Ispanijos, Turkijos ir Lietuvos bendrame susitikime Ispanijoje išvien sutarė, kad tolerancijos stoka yra problema mūsų visuomenėse. Todėl privalome apie tai pradėti kalbėtis ir mokytis tolerancijos nuo mažų dienų. Tai turi tapti kiekvieno pedagogo atsakomybė glaudžiai bendradarbiaujant su tėvų bendruomenėmis.

Taškiaus pedagogų komanda, grįžusi iš Tarptautinio Erasmus+ suvažiavimo Ispanijoje, įžiebė Taškiaus darželiuose pirmąsias diskusijas tarp pedagogų apie tai, kas yra tolerancija.

img_0799„Tolerancija – tai yra požiūris. Požiūris, kuris nesmerkia, bet atveria duris pokalbiui, leidžiančiam suderinti interesus, išgirsti argumentus. Požiūris, kuris toleruoja kitokią nuomonę ir leidžia būti atviriems, padėti, rūpintis, o kartais ir keistis. Požiūris, kupinas meilės ir empatijos. Tai požiūris, grindžiamas daugybe gražių vertybių, iš kurių svarbiausia – pakantumas“ – savo mintimis dalinosi Taškiaus direktorė Lina Jankauskaitė.

Pedagogų diskusijos išprovokuoja pažiūrėti, ką rašo Vikipedia: „Tolerancija (lot. tolerantia kantrybė, ištvermė), pakanta – sociologinis terminas, reiškiantis pakantumą kitokiai pasaulėžiūrai, gyvenimo būdui, elgesiui ir papročiams. Toleracija nėra tolygu abejingumui. Ji taip pat nereiškia, kad kitokia pasaulėžiūra ar gyvenimo būdas turi būti perimtas. Tolerancija reiškia tik teisės kitiems gyventi pagal savo pasaulėžiūrą suteikimą.

Supratome, kad žodis “tolerancija“ yra didis ir pakankamai sudėtingas suprasti mažam vaikui. Tačiau pasidalinimas mintimis apie toleranciją, diskusijos apie tai, kodėl ir kam turėtume būti tolerantiški atnešė daug gražių idėjų, kaip galėtume kartu su vaikais to pradėti mokytis Taškiuje.

Jos įkvėpė ne vieną gražią veiklą Taškiaus darželiuose, susijusią su tolerancijos ugdymu.

Apie jau keletą įgyvendinimg_0769tų idėjų Taškiuje šia tema, sutiko papasakoti ugdymo vadovė Ligita Neverauskienė, pasidžiaugdama, kad pati idėja gimė bendradarbiaujant su Tarptautinio projekto „Demokratija darželyje “ partneriais, tai Švedijos, Kroatijos, Ispanijos, Turkijos bei Lietuvos ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogais.

Anot jos, ir šiose šalyse – yra opi tolerancijos problema. „Ar neužmiršome vertybių? Koks yra mūsų požiūris į senyvą žmogų, globos namuose augančius vaikus, patyčias mokyklose?“, – apie viešnagės metu Ispanijoje iškilusius klausimus kalbėjo Ligita ir jau tada su darbo komanda ėmė svarstyti, kaip visa tai perteikti vaikui.

Taškiaus bendruomenėje išsirutuliojo diskusijos, gimė idėjos, buvo numatyti svarbiausi veiklos tikslai. Prioritetinės veikimo kryptys apėmė senolius, su kuriais, pasak Ligitos, jau teko bendrauti prieš metus, kai buvo vykdomas „Dviejų delniukų“ projektas, dėmesys buvo skiriamas kitos tautybės žmonėms ir vaikams, kurie atvyko į Taškiaus darželį iš kitos šalies, tolerantiškam elgesiui kelyje bei beglobiams gyvūnams.

„Nuveiktais darbais labai didžiuojuosi. Taškiaus komandos mokytojai pasiūlė įvairių idėjų: vaikai kūrė širdeles, gerumo atvirutes, dalino skrajutes viešajame transporte, siekdami keleivių dėmesį atkreipti į neįgaliuosius, pagyvenusius žmones, moteris su mažais vaikais, obuolias pradžiugino senolius mieste. Šiuo laikotarpiu gimė puikių inscenizacijų, buvo žaidžiami siužetiniai žaidimai, organizuojamos parodos“, – dar šviežiais įspūdžiais gyveno ugdymo vadovė ir nepamiršo papasakoti apie kelionę į „Gyvybės vagonėlįׅ“ pas beglobius gyvūnus. Anot Ligitos, ši išvyka buvo itin jautri, nes iki širdies gelmių sujaudino likimo valiai paliktų gyvūnų istorijos. Vieni į „Gyvybės vagonėlį“ pakliuvo, nes per daug valgė, kiti – paseno ir jau nebegalėjo tarnauti savo šeimininkui. Ligita teigė, kad vaikų ir jų tėvelių, rėmėjų suneštas maistelis, patalėliai, žaisliukai gyvūnų globos namuose buvo labai lauktos dovanos.

img_0869Nuveiktus darbus Taškiaus darželių atstovai pristatė šį rudenį Kroatijoje vykusiame tarptautiniame susitikime. Anot Ligitos, kiekviena šalis į tolerancijos problemą žiūrėjo labai skirtingai ir kiekviena turėjo nusistačiusi savo prioritetines veikimo kryptis. „Vienos šalių mokyklos veikė daugiau savo viduje – kūrė pasakas, knygeles, inscenizavo. Taškiaus darželis su savo idėjomis ėjo daugiau į viešumą, įtraukė aplinkinius žmones“, – kelionės įspūdžiais dalijosi ugdymo vadovė ir pridūrė, kad beveik visos projekte dalyvaujančios šalys palietė šeimų, senolių, patyčių klausimus ir tokia patirtis buvo labai prasminga.

„Džiaugiuosi stipria Taškiaus bendruomene, pedagogų veiklia komanda. Vienas pats nieko nepadarysi. Komunikacija ir bendrumas yra neatsiejama didelių darbų dalis“, – bendradarbiavimo galimybes vertino Ligita ir teigė, kad kartais norint įgyvendinti idėją, visai nebūtina imtis kažkokių neįmanomų dalykų, tačiau apie opius klausimus, tokius kaip tolerancija, pagarba, pagalba reikėtų nebijoti kalbėti ikimokykliniame vaiko amžiuje. Anot ugdymo vadovės, svarbu aktualius dalykus vaikui pateikti kūrybiškai. Kūrybiškai pasiųsta žinutė visuomet pasieks vaiką, taps jam prieinama.

Parašykite komentarą